Tabryzo kilimų turguje, Irane, radau nuostabų senovinį Kašano kilimą. Rusvos spalvos fone augo pasaulio medis, o aplink jį sukosi margaspalviai paukščiai, povas skleidė savo margą uodegą. Prekijo teigimu, kilimas galėjo būti apie 70-80 metų amžiaus. Tokio amžiau kilimų, kurie balansuoja tarp buvimo senais ir tapimo antikvariniais, rinkoje yra nedaug, tačiau pasitaiko. Turguje jie ištraukiami priešais patikimą pirkėją ir visada nustebina savo grožiu. Tokių kilimų sunku rasti turistams skirtuose turguose, dažniausiai jie laikomi Teherano ir Tabryzo turgų koridorių labirintuose.

Istorija tokia, kad kilimo apvade buvo keli kandžių pažeidimai. Labai dažnai antikvariniai kilimai nėra taisomi, nes laikomi vertingesniais su esamais pažeidimais nei su taisymo ženklais. Taip siekiama vertingą kilimą išlaikyti autentišką ir nepaliestą. Vis tik senus kilimus, kurie nėra perkopę 80 metų amžiaus, ryžtamasi taisyti.

Nusprendžiau savąjį kilimą taisyti ir tuomet jis ėmė keliauti per meistrų rankas. Kilimą išsiuntė į Isfahaną, nes šiame mieste keli meistrai turėjo senovinės, reikiamo laikotarpio, taisymui reikalingos vilnos, tačiau ji netiko. 80 metų vilnos struktūra neatitiko kilimo vilnos struktūros. Išvada buvo tokia – kilimui ne 80, o virš 100 metų ir jis rištas, tikėtina, iš australietiškos vilnos, kurią 19 a. pabaigoje Mančesterio pirkliai importavo iš Australijos ir gabendavo į Iraną bei į vieną pagrindinių prekybinių centrų Irane – dykumos miestą Kašaną, kuriame ir buvo surištas mano kilimas. Be abejo, tai buvo gera žinia:

Mančesterio merino vilna

Noriu papasakoti vieną įdomią, su Mančesterio merino vilna susijusią istoriją.

18 a. ir 19 a. pradžioje Kašanas, deja, negarsėjo įmantriais kilimais. Kaip teigia kilimų tyrinėtojas A. Cecil Edwards, šio laikotarpio Kašano kilimų nėra nei muziejuose, nei privačiose kolekcijose, tačiau kartais vienas savaime nereikšmingas įvykis gali pasukti istorijos vagą ir pakeisti bendruomenės likimą.

19 a. pab. pirklys Hadž Mullah Hassan vedė nuotaką iš Arako miesto. Viena iš pirklio veiklų buvo Mančesterio vilnos, naudojamos vietinėje tekstilės pramonėje, importas. Pardavimai krito ir Hadž, suprasdamas, kad vilnos pelningai parduoti nepavyks, pasiūlė žmonai surišti iš jos kilimą. Taip gimė pirmasis modernus Kašano kilimas. Jis buvo minkštas, spalvos turtingos ir gilios. Vietiniai kilimų prekijai jį įvertino itin palankiai. Jei šiais laikais nuvyktumėte į Kašano miestą, jame galima aplankyti pirklių namus-muziejus, kurie priklausė turtingiausioms Kašano šeimoms, tokioms kaip Burudžirdi ar Tabataba’i. Būtent šiuose namuose buvo surišti antras ir trečias Kašano kilimas iš Mančesterio vilnos.

Kilimų rišimo mastai Kašane augo sparčiai: 1890 m. čia buvo trys kilimų rišėjos, o 1930 m. prie 8 tūkst. kilimų rišimo rėmų jau dirbo tūkstančiai. Tiesa, po 1930 m. dėl aukštos Mančesterio vilnos kainos kilimų rišimas iš jos buvo sustabdytas. Vėlesniu laikotarpiu vilna į Kašaną atkeliaudavo iš kurdų žemių, Kermanšaho ar Isfahano apylinkių. Ši medžiagos specifika ir padėjo nustatyti mano kilimo amžių.

Senovinių persiškų kilimų vis mažėja. Jie yra ypatingi dėl kelių priežasčių: be to, kad kiekvienas kilimas yra unikalus savo raštu, jų spalvos būdavo išgaunamos iš natūralių medžiagų, o vilnos dažyme nenaudojami stiprūs spalvų stabilizatoriai. Tai reiškia, kad kilimas išlieka gyvas ir kinta bėgant laikui – gražėja. Kilimai buvo rišami tam tikroje vietovėje, iš vietinės vilnos ir naudojant vietinius augalus. Tokie kilimai gali būti vadinami autentiškais persiškais kilimais. Šių kilimų vertė nekrenta, priešingai, ji yra auganti ir, deja, prieš kelis dešimtmečius tokių kilimų rišimas ėmė sparčiai mažėti. Tik pavieniai meistrai iki šiol užsiima autentiškų kilimų rišimu.

Pasigrožėkite šiuo ypatingu kilimu, o jei norite pamatyti daugiau kilimų, kviečiu apsilankyti galerijoje.