Bakhtyarai, kaip ir daugelis klajojančių tautų, savo gyvensenos patirtis perteikia per tekstilės ir kilimų raštus. Viena sudėtingiausių patirčių, kuri cikliškai pasikartoja du kartus per metus yra migracija. Priminsiu, kad bakhtyarai reiškia „laiminguosius”, o laimingaisiais jie save vadina ir dėl to, kad gyvendami tokį sudėtingą gyvenimą, jie yra laimingi, jog išlieka gyvi.

Dar studijuodama Jungtinės Karalystės Hullo universitete, skaičiau 20 a. pr. britų tyrimus, kuriuose aprašoma, kaip dešimtys tūkstančių bakhtyrų vienu metu pajuda iš savo gyvenamųjų teritorijų – keliauja iš žiemos buveinės prie Persijos įlankos, Khuzestano lygumose į vasaros buveinę žydinčiame Zagros kalnų slėnyje Čahar Mahal, netoli senosios Irano sostinės Isfahano. Beje, yra puikus labai senas 1925 m. filmas „Grass: A Nation’s Battle for Life”. Jei tingisi žiūrėti visą filmą, tikrai rekomenduoju pasižiūrėti nuo 2:25 iki 7 min. Rodoma, kaip atrodo 50 tūkst. žmonių ir 125 tūkst. gyvulių migracinė kelionė, kuri trunka 6-8 savaites. Jos metu bakhtyarai keliasi per pavasarinę patvinusią Karuno upę, pereina šešias kalnų perėjas, keliauja basi per leduotas aukštikalnes. Jauni žmonės turi galimybę ištverti kelionę, tačiau seni dažnai lieka kalnuose mirti, nes negali pakelti tokio migracijos krūvio.

Dar vienas filmas „People of the Wind” parodo, kaip migracija atrodo po 50 metų. Niekas nepasikeitę, nes tradiciškai bakhtyarai nestato migracijos kelio, tai juos apsaugodavo slėniuose su priešų antpuolių. Nedidelė dalis bakhtyarų ir iki šiol migruoja, tik migracija jau pasikeitusi, gyvuliai pervežami sunkvežimiais.

Kodėl pasakoju šias istorijas? Nes jos atsiranda bakhtyarų tekstilėje ir kilimuose. Juose vaizduojamos pavasarinės žydinčios slėnių pievos, pilnos gyvybės ir spalvų. Slėnis – rojaus sodas, jo centre balanso taškas, tai axis mundi. Antrasis atpažįstamas bakhtyarų raštas atrodo tarsi margaspalvės keramikinės plytelės. Šis rojaus sodas struktūruotas kvadrato formos gėlynais, o tarp jų kanalais teka vanduo. Plytelių raštas dar vadinamas „čahar fasl” (liet. k. keturi metų laikai). Rojaus sodas visžalis, jame galima matyti visus sezonus – tiek žydėjimo ir vaisių mezgimo, tiek ir vaisių sunokimo.

Bakhtyarų kilimai yra mėgiami, dėl savo spalvų dermės jie ryškūs, bet kartu harmoningi.

Nuotraukose esančius kilimus galite apžiūrėti mano galerijoje.