Žiemai tebesiautėjant (bent jau Vilniuje šiandien dukart snigo), prisiminiau vasarą ir kaip sodyboje prie upės ploviau savo kilimą, o jį plaudama prisiminiau Iraną ir kelionę į kalnus, ieškant šahsevan klajoklių.

Paskutinės šiltos dienos, plukdžiau savo kilimą Neryje prie sodybos. Senukas kurdų gelymas (beplaukis kilimas), kurį parsivežiau iš Irano prieš dešimtmetį. Kai jį ploviau, prisiminiau, kaip prieš nemažai metų su dviem iraniečiais draugais keliavom ieškoti šahsevan klajoklių kažkur kalnuose prie Ardebylio. Tai Irano šiaurė, prie Kaspijos jūros. Šahsevan reiškia šaho mylimieji. Kodėl? Nes jiems buvo leista apsigyventi Irano šiaurėje ir saugoti Irano žemes nuo Rusijos.

Mūsų paieškos juokingai baigėsi, nes ilgai kilome vingiuotu keliuku į kalnus, oras šalo, pasirodė sniegas. Klausinėjom pakelės kaimuose, kur klajoklių vasaros stovyklos, o, kai suradom, atrodė, kad dar dūmai rūksta iš jų laužaviečių, tačiau iš kaimo tebuvo likę tik nugulėtos pievelės.

Bet ši istorija man siejasis su kilimų plovimu upėje, nes šalia upėje šeima plovė kilimus. Plukdydama savąjį, prisiminiau tą patį mirguliuojančio vandens vaizdą virš kilimo.

Visos nuotraukos vienos dienos, nuo sniego iki džiunglių su upe. Tik mano kilimo Neryje nuotrauka dešimtmečiu jaunesnė.

Spalio 6 d., 2020

Beje, patys neplaukite savo kilimų, reikia žinoti, kokius ir kaip galima plauti.