Kume esu praleidusi daug laiko – būtent čia nuo 2012 m. studijavau islamo seminarijoje. Kumas – tai dykumomis apsuptas šyitų religinis centras. Iš toli matosi aukšti minaretai ir auksu tviskantys kupolai. Nuo 9 a. piligrimai čia keliavo aplankyti Fatimos Masumeh kapo.

Miesto istorija

Miesto istorija tokia, kad aštuntojo (iš dvylikos) šyitų imamo Reza sesuo Fatima Masumeh keliavo į Irano Khorasaną provinciją pas savo brolį. Norėjo prisidėti prie jo valdymo, ypač dėl moterų klausimų. Pakeliui jos karavaną užpuolė Abasidų dinastijos sunitai, išžudė jos šeimą, o ją pačią nunuodijo. Ją palaidojo Kume, nuo tada čia kasmet renkasi milijonai šyitų ir tikisi palaimos. Šeštasis šyitų imamas Sadek Džafar yra pasakęs, kad jos kapas yra visų dvylikos imamų mauzoliejus, tad jo aplankymas prilygsta piligrimystei prie visų imamų kapų. Dar daugiau – buvo išpranašauta, kad ji Paskutinio teismo dieną užtars šyitus.

Apie ją pasakojama, kad iš visų 37 imamo vaikų tik ji ir brolis buvo apdovanoti ypatinga išmintim bei buvo apsaugota nuo klaidų, t.y. turėjo iš Pranašo Muhamado paveldėtą charizmą.

Be čadros išeiti į gatvę neleidžiama

Kumas itin konservatyvus miestas. Tuo laiku, kai ten mokiausi, be čadros – juodo apsiausto, dengiančio galvą ir visą kūną – išeiti į gatvę nebuvo leidžiama. Tad viso miesto moterys atrodė kaip juodvarniai, o tarp jų sukosi islamo seminaristai, apsitaisę rusvais vilnos chalatais ir turbanais. Mieste pramogų tiesiog nėra, tad eidavau prie Fatimos Masumeh mauzoliejaus, ten skaitydavau ar tiesiog klaidžiodavau nesibaigiančiais žalsvo marmuro koridoriais. Piligrimai čia atkeliauja iš visų pasaulio kampų, visi savaip liūdi dėl Masumeh: vieni šokinėja ir daužo sau per krūtinę, kiti gieda raudas, treti muša būgnus, ar tiesiog valgo, miega, vaikai dūksta.

Hazrete Fatemeh Masumeh mauzoliejus

Kumo kilimų turguje

Mauzoliejus yra vadinamas Haramu, aplankiau ir jį, tačiau daugiau laiko, aišku, praleidau Kumo kilimų turguje. Kumas garsėja savo šilko kilimais.

Kumo dirbtuvės nėra senos, joms apie 100 metų, bet šilko kilimai laikomi geriausiais pasaulyje.

Pagrindinė turgaus salė yra dengta įspūdingu kupolu. Džamšydi, Kašyzadeh, Erami, Radzebian, Babai – tai kilimų meistrų iš Kumo vardai, kuriuos kinai audžia ant persiškų kilimų kopijų, nes šie meistrai pasaulyje geriausi, ir tik ekspertai gali pasakyti, ar kilimas tikras. Vardas gali kilimą pabranginti net kelis kartus. Kiekvienas iš šių meistrų turi arba turėjo savo dirbtuves, pameistrius ir rišėjas.

Meistro Babai kilimas

Beje, vienas didžiulis meistro Babai kilimas su manim keliaus į Lietuvą. Meistras jau miręs, o sūnus pardavė paskutinį Khešti rašto tėvo kilimą. Žodžiu, Iranas nebeturi meistro Babai tokio dydžio Khešti kilimų, o Lietuva turės. Belieka pasidžiaugti, kad tokie kilimai atkeliauja pas mus.

Šis kilimas ypatingas ne tik tuo, kad yra šilkinis ir turi 1 mln. 200 tūkst. mazgų 1 kv.m., o jo linijos tobulai suvaldytos (tokio dydžio kilimuose tai padaryti sudėtinga), bet ir tuo, kad jis yra senosios kartos kilimas, kurio šilko siūlai dažyti augalinius dažais.

Deja, kaip ir kituose Irano miestuose, didėjant kilimų poreikiui, šilko dažymui dažniausiai pasitelkiami nebe augaliniai dažai, o importiniai (populiariausi iš Vokietijos) organiniai bei stiprūs spalvos stabilizatoriai. Negalima sakyti, kad dažas nenatūralus, tačiau spalvos stabilizatoriai tarsi atima iš kilimo galimybę gyventi ir natūraliai, metams bėgant keistis.

Toliau mano kelionėje – Isfahanas. Didžiulis Irano miestas, kuriame praleisiu šiek tiek daugiau laiko, nes rinksiuos ne tik kilimus, bet ir kitas persiškas gėrybes. Tikiuosi jos taps gražiomis kalėdinėmis dovanomis Jūsų artimiesiems 🙂